PASKAMBINK DABAR
INFO@GAMONA.LT

TINKUOJAMŲ SIENŲ ŠILTINIMAS

Privalumai:

  • Purškiamos poliuretano putos – vienalytė, neturinti jokių sujungimų termoizoliacinė danga, užpildanti sienų įtrūkimus ir nelygumus. Tuo užtikrinamas visiškas pastato sandarumas;

  • IZOputos® yra viena šilčiausių šiuo metu rinkoje esančių termoizoliacinių gaminių. Šilumos laidumo koeficientas λ=0.021 – 0.028 W/(mK). Vadinasi, tai pačiai konstrukcijos varžai gauti, mums reikės plonesnio termoizoliacinės dangos storio;

  • Šiltinant poliuretano putomis garantuojama darbų kokybė, nes IZOputos® nesilaiko ant dulkėtų, nešvarių, drėgnų ar šaltų paviršių (paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10C, santykinis oro drėgnumas ne aukštesnis kaip 85%);

  • Kai namo šiltinimas atliekamas purškiamomis poliuretano putomis, nenaudojami klijai ir tvirtinimo elementai šiltinimo medžiagai pritvirtinti. Tai leidžia sumažinti įrengimo kaštus, bei užtikrina kad tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neatsiras sluoksnis kuriame kaupsis drėgmė ar vyks konvekcija;

  • Stiprinama sienų konstrukcija, nes namas apšiltinamas termoputomis.

Lauko sienų šiltinimas

Paprastai lauko sienos sudaro didžiąją pastatų išorinių paviršių dalį, per kurią šiluma gali išeiti beveik netrukdomai. Pro kvadratinį metrą neapšiltintos sienos per metus netenkama nuo 100 iki 150 kilovatvalandžių šildymo energijos! Šis kiekis apytiksliai atitinka nuo 10 iki 15 litrų krosnių kuro arba nuo 10 iki 15 kubinių metrų dujų.
Jei namo apšiltinimas iš lauko atliekamas naudojant purškiamas putas, šias sąnaudas galima sumažinti iki 90%! Nuo šildymo prietaisų sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos lubas, sienas, langus.
Per kiekvieną nesandarumą šiltas oras su „fontanais“ veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu, apatinėje patalpų dalyje, susidaro oro išretėjimas ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti.
Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos praradimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką.
Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą. Šios dvi šilumos praradimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Kuri iš jų nulemia šilumos taupymo efektyvumą?
Kompanija Architectural Energy Corporation JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Vėliau tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga poliuretanu (laidumas orui l=7,6・10-9 m3/m・s・Pa; šilumos laidumo koeficientas λ=0,038 W/m2K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį kaskart buvo skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas.
Naudojamos profesionalaus vokiečių poliuretano gamintojo Lackfa, turinčio gamybos patirtį nuo 1945 metų, žaliavos. Darbus atlieka žaliavos gamintojų atestuoti darbuotojai, turintys ilgametę darbų patirtį.

Tyrimų rezultatai

Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas – sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3% daugiau.
Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį“ iš patalpų išeinančios šilumos. Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos būtų ne mažesnės už tokias: stogo – 6,25m2K/W, sienų – 5m2K/W, grindų – 4,5m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos.
Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pasiteisina, nes duoda šilumos taupymo efektą. Dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: „Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir „nekvėpuos“? Esmė ta, kad terminas „kvėpuojanti medžiaga“ apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį, o ne pūtų ar pelytų.
Per šiltinimo medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai, ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiuvimo procesas yra gana lėtas, todėl pakankamai gerai „kvėpuojančios“ šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkuliaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui žiemą ir vėsinimui vasarą.
Sistemos (galutiniame išpildyme) klasifikacija pagal reakciją į ugnį: B S1 d0

Susisiekite!

Nekantraujame pradėti Jūsų pastato šiltinimą!